Pergalingai užbaigtas sezonas

Ilgas sezonas vainikuotas pergale, taure ir medaliais. Tauragės “Fortūna – Agava” – Regionų krepšinio lygos B diviziono 3 vietos laimėtojai!
Viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą. 8 mėnesiai pastovaus, sunkaus ir tikslingo darbo atvedė į Mažojo finalo seriją, o serija atvedė ir į paskutines sezono rungtynes Tauragėje, kuriose sprendėsi 3 vietos laimėtojai. Bet pradžiai prisiminkime pusfinalio seriją.

Šio etapo varžovas buvo mūsų grupės atstovai, 2 vietą reguliariajame sezone užėmusi, Kelmės komanda. Iki pusfinalio atkeliavusi taip pat be pralaimėjimų, pakeliui įveikdama Kauno ir Rokiškio ekipas.
Praeitame sezone į komandą pasikvietę LKL patirties turintį V. Pauliukėną, šiemet kelmiškiai įsigijo ir dar vieną ne taip senai LKL rungtyniavusį žaidėją – V. Čepulį. Su užkulisiuose Šiaulių dubleriais vadinama komanda jau buvome susitikę du kartus ir pasidalinome po pergalę. Beje abi komandos pergales iškovojo išvykose ir gana ryškiu skirtumu. Kadangi po reguliaraus sezono Kelmė užėmė aukštesnę vietą turnyrinėje lentelėje, pusfinalio etapas prasidėjo rungtynėmis išvykoje.

Jau nuo pirmųjų akimirkų pasijuto, kad komandos neblogai viena kitą išanalizavusios ir pasiruošusios. Žaidimas nebuvo nei gražus, nei rezultatyvus. Pirmoje rungtynių pusėje tikslesni buvo “Kelmės” žaidėjai, tačiau po ilgosios pertraukos pavyko perimti iniciatyvą, o ketvirtojo kėlinio viduryje ir persverti rezultatą savo naudai. Visgi rungtynėse likus žaisti 12 sekundžių, V. Čepulis baudos metimu išlygino rezultatą. Imame minutės pertraukėlę ir ruošiame paskutinę ataką. Paskutinės atakos metu S. Andraitis “išdegina” likusį laiką, veržiasi krepšio link, atmeta kamuolį laisvam likusiam T. Rapolavičiui kuris metimu iš vidutinio nuotolio, kartu su sirena, išplėšia pergalę rezultatu 68:66. Tuo pačiu namų aikštės pranašumas atsiranda jau mūsų rankose.

Antrąsias rungtynes pradedame nusiteikę labai kovingai ir norėdami viską pabaigti jau Tauragėje. Pataikome kelis gerus metimus, apsiginame ir po 10 minučių pirmaujame 21:12. Tačiau nuo antrojo kėlinio viskas verčiasi aukštyn kojomis. Kelmė pataiko sunkius tritaškius, “gaudo” mus ant pražangų ir mažina skirtumą. Deja, bet ir po ilgosios pertraukos kartojasi tas pats. Dvimetriniai svečiai po kontakto krenta kaip lapai rudenį, teisėjai tuo patiki, o mes renkamės pražangas ir pradedame dvejoti kai kuriose situacijose. Tuo pasinaudoję svečiai trečiojo kėlinio pabaigoje išsiveržia į priekį ir iki pat rungtynių galo išsaugo persvarą. Pralaimime 62:68 ir ruošiamės trečiam mačui.
Trečios rungtynės scenarijumi labai panašios į antrąsias. Pradžioje vėl šiek tiek geriau sužaidžiame, tačiau nuo antrojo ketvirčio stojame. Vėl tam nemažą įtaką daro problemos su pražangomis, nes vietoje rimtos kovos, tenka saugotis. Tuo puikiausiai pasinaudoja dvi pirmąsias rungtynes visiškai nuliniu buvęs A. Galkauskas. Kuris ne tik naudojasi mūsų pražangomis, bet ir pradeda pataikyti iš toliau. Tuo pačiu tapdamas komandos vedliu į lemiamą pergalę rezultatu 84:74 ir į pagrindinį finalą.
Pusfinalio serija buvo tokia, kaip ir buvo galima tikėtis. Tokia, kokia ir turi būti lemiamame etape. Galima sakyti, kad suveikė tai, jog varžovai labiau patyrę ir labiau užgrūdinti kovų. Gaila tik, kad nugalėtojas sprendėsi ne vien sportiniais veiksmais ir ta varžovų patirtis atsiskleidė ne vien iš gražios pusės.

Pusfinalyje pralaimėję Kelmės komandai, persikėlėme į Mažąjį finalą, kur mūsų laukė jaunimas iš Klaipėdos. Reguliariajame sezone tik 9 pergales iškovoję ir iš 7 vietos atkrintamųjų etape startavę klaipėdiečiai netruko nustebinti. Aštuntfinalio etape įveikę vienus iš kito pogrupio lyderių – Stakliškių “Guostą”, ketvirtfinalyje iš kovos išstūmė ir gerokai labiau patyrusią Pakruojo ekipą. Į finalinį ketvertą “VKKM Neptūnas” žengė trumpiausiu keliu, per 4 rungtynes iškovoję 4 pergales ir tik pusfinalyje “užstrigo”. Nepavykus įveikti labai galingai žygiavusios “Lūšies”, “Neptūno” (dub)dubleriams liko kova dėl paskutinės prizinės vietos.
Uostamiesčio komanda ir reguliariajame sezone neatrodė prastai, o pergalių ir pralaimėjimų balansas nelabai atspindėjo tikrojo jos pajėgumo. Tačiau viena iš blykstelėjimo priežasčių atkrintamosiose varžybose, galime laikyti prie komandos prisijungusius E. Jonkų ir D. Romančenko kurie prieš tai daugiau laiko leido NKL. Prisijungę į RKL pirmenybes, abu šie jaunuoliai iškart tapo vienais komandų lyderių ir kėlė daug problemų visiems varžovams.

Į šį etapą komandos žengė turėdamos po 1 pergalę ir 1 pralaimėjimą tarpusavio susitikimuose. Sezono pradžioje Tauragėje pirmieji pergalę šventėme mes, o atsakomajame mače po atkaklios kovos ir paskutinės sekundės metimo, stipresni buvo klaipėdiečiai. Kadangi “Fortūna – Agava” reguliarųjį sezoną baigė 4 vietoje, serijos namų pranašumas buvo mūsų pusėje ir pirmosios rungtynės vyko Tauragėje.
Svečiai rungtynes pradėjo dviem taikliais metimais, bet iškart gavo atgal du tritaškius ir daugiau šiose rungtynėse nebepirmavo. Pirmajame kėlinyje puikiai atakuodami tauragiškiai susikrovė 12 taškų persvarą, iki pat rungtynių pabaigos po truputį didino pranašumą ir rungtynės baigėsi rezultatu 87:52.

Antrasis serijos susitikimas persikėlė į Klaipėdos areną. Čia “Fortūna – Agava” jau buvo nusileidusi varžovams, o Klaipėdos ekipai nebebuvo kur trauktis. Vėl geriau startavę, po 10 pirmųjų rungtynių minučių turėjome 10 taškų persvarą – 17:7. Antrajame ketvirtyje šeimininkams pagaliau atsirišo krepšys, tačiau prieš ilgąją pertrauką vis dar buvome 7 taškais priekyje. Bet čia pasikartojo reguliaraus sezono rungtynių Klaipėdoje scenarijus – vėl pradėjome klysti neberasdami laisvų komandos draugų, o “VKKM Neptūnas” visus “nuvagiliautus” kamuolius vertė lengvais taškais. Taip pat “lipo” aktyviai ant lentos ir atsikovojo nemažai kamuolių puolime. Nors 4 kėlinio pradžioje dar turėjome 4 taškų persvarą, tačiau po to atkarpa pralaimėta 21:10 nulėmė, kad serijoje prireiks ir lemiamų – trečiųjų rungtynių Tauragėje. O Klaipėdos arena taip ir liko neįveikta šiame sezone.

Trečiosios ir akivaizdu, kad paskutiniosios rungtynės jau sekančią dieną laukė Tauragėje. Klaipėdos komandos prašymu sutikome be poilsio dienos rungtyniauti svarbiausiame sezono mače, kadangi uostamiesčio komandos žaidėjai savaitės pabaigoje turėjo dalyvauti dar ir MKL varžybose.
Rungtynių pradžioje ir vėl išsiveržėme į priekį, tačiau šįkart varžovai neleido pernelyg nutolti. J. Levicko 4 iš eilės taškai ir po pirmųjų dešimties minučių pirmaujame 22:17. Antrajame ketvirtyje vaizdas aikštelėje praktiškai nepasikeitė – nei viena komanda nesurengė jokio pastebimesnio spurto ir į ilgąją pertrauką komandos ilsėtis išėjo švieslentėje degant rezultatui 43:37 “Fortūnos – Agavos” naudai. Baigiantis trečiajam ketvirčiui, kelis kartus atrodė, kad tauragiškiai galutinai palauš svečius, kuomet skirtumas tarp komandų siekė 14 taškų, bet čia sėkmingai iniciatyvos uostamiesčio komandoje ėmėsi E. Jonkus. Daugiausia jo pastangomis, “VKKM Neptūnas” po 30 žaidimo minučių, dar laikėsi per vienženklį atstumą. Paskutines 10 minučių svečiai galima sakyti ėjo “va bank” – 11 išmestų tritaškių, prieš mūsų 5. Vėl daug atkovotų kamuolių puolime, kelios mūsiškių klaidos ir 34 minutę LYGU. O dar po minutės svečiai išsiveržia į priekį, tiesa minimaliu 1 taško skirtumu. Toliau vyksta nervų karas ir rungtynių atomazga – paskutinės 20 sekundžių. Svečiai tris kartus prasižengia stabdydami rungtynių laiką ir likus žaisti 9 sekundes siunčia komandos kapitoną D. Gricių prie baudos metimų linijos. Čia daugiausiai patirties turinčio Dariaus ranka nesudrebėjo ir komandas skiria 5 taškai. Ir kai atrodo, kad lyg ir viskas, svečiai po minutės pertraukėlės surengia labai trumpą ataką ir pataiko tolimą metimą, taip Tauragės persvarą braukdami iki 2 taškų ribos. Čia minutės pertraukėlę išnaudojame mes. Išsimetame, varžovai iškart bauduoja. Prie baudos metimų linijos stoja prieš tai 4 iš 5 pataikęs Jonas. Pirmuoju bandymu ranka sudrebėjo, tačiau antrasis buvo tikslus. Klaipėdiečiai dar bandė atlikti tolimą metimą iš pusės aikštės, tačiau visos salės džiaugsmui jis buvo netikslus. 80:77 ir Tauragė sezoną uždaro pergale, su taure rankose ir medaliais ant kaklų!
Iškart po varžybų ir apdovanojimo, komanda drauge su sirgaliais pasidžiaugė per sunkų ir ilgą sezoną “nukaltu” trofėjumi, porą kartų mestelėjo į orą mylimą trenerį ir be abejo pasidarė ne vieną įsimintiną nuotrauką sezono pabaigai.

Grįžtant prie pačios serijos, norisi paminėti, kad Tauragės ekipa sugebėjo sustabdyti iš NKL čempionų komandos prisijungusį D. Romančenko, kuris iki šio etapo rinko vidutiniškai po 15,4 taško ir beveik 20 naudingumo balų, o Mažajame finale liko iš viso su 3 taškais, bei 1 naudingumo balu per dvejas rungtynes, nes trečiose net negavo žaidimo laiko. Kito NKL čempiono visiškai uždaryti nepavyko, per tris rungtynes serijoje E. Jonkus rinko vidutiniškai po 16,3 taško. Pati Klaipėdos ekipa atrodo tikrai konkurencingai ir po metų kitų, dirbdami gali vėl sugrįžti į A divizioną, kur praeitais metais ir debiutavo. Potencialo tikrai daug, belieka tik dirbti.

Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų komandą. Komandos vidurkis tik 21 metai, o jei atimtume mūsų tris “vyresnėlius” – vos 19. Taigi tai tikrai gali būti tik gražios istorijos pradžia, juolab kolektyvas susiklijavo puikiai ir komandos vadovybė labai nori išsaugoti visą sudėtį ateinantiems sezonams.
Be abejo, visa tai neatėjo iš niekur. Į komandą ir patį rezultatą įdėta labai daug darbo. Čia akys iškart krypsta į komandos vyr. trenerį Karolį Lendzevičių. Antrus metus komandai vadovaujantis jaunasis strategas atliko milžinišką darbą visuose komandos formavimo etapuose ir jei medalių komplekte būtų vienas išskirtinis medalis, šis turėtų atitekti būtent jam.